logo


Asmens duomenų apsaugos tvarkos aprašasAsmens duomenų apsaugos tvarkos aprašas


Kalendorių sukūrė Vilniaus
lopšelio-darželio RŪTA
pedagogės



2016_uz-saugia-lietuva_logo

Mes prisijungėme prie nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“






ikimokyklinis.lt_logo

VAIKO LABUI
informacinis partneris



Lentvario „Šilas“ kviečia į konferenciją 2018 09 20

Vėliausios naujienos. 2011 gegužė

SMAGU MUMS VISIEMS DRAUGE!!!

Esu, priešmokyklinės, logopedinės „Varpeliai“ grupės pedagogė. Pedagoginio darbo stažas dešimt metų. Pagal „Zipio draugai“ programą esu dirbusi paprastoje priešmokyklinėje grupėje (20 vaikų), o šiemet logopedinėje priešmokyklinėje grupėje(10 vaikų). Perskaičiusi Jūsų ir programos kūrėjų Partnership for Children prašymą, su malonumu pasidalinsiu programos „Zipio draugai“ valandėlių pastebėjimais.

Iš savo patirties, įgyvendinant „Zipio draugai“ programą, galiu teigti, kad ši programa ugdo vaikų socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, vaikai labiau pasirengia padėti kitiems žmonėms, susiduriantiems su sunkumais. Ši programa siūlo visą sistemą gerai apgalvotų būdų ir metodų bei konkrečių praktinių užduočių, padedančių pedagogams ugdyti kasdieniniam vaiko gyvenimui ir bendravimui taip reikalingus socialinius ir sunkumų įveikimo gebėjimus. Vaikai skatinami neužsisklęsti nuo gyvenimo problemų, jie mokomi įžvelgti problemų sprendimo būdus ir galimybes, įgyti visuomeninio gyvenimo įgūdžių.

Padirbusi su vaikais pagal šią programą, galiu pastebėti, kad ši programa turi didelį poveikį vaikams: išaugo jų pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, atsparumas neigiamai aplinkos įtakai, gebėjimas susivaldyti, vaikai tapo jautresni draugų ir artimųjų emocinei būsenai bei problemoms, draugiškesni, gebantys drauge rasti išeitį, susitarti. Sumažėjo agresyvaus, nevaldomo elgesio atvejų, padidėjo dėmesingumas. Ypač svarbus pasiekimas – padidėjęs vaikų gebėjimas įveikti kasdienius sunkumus. Vaikai pradėjo taikyti daugiau ir įvairesnių programoje išmoktų būdų: pasakyti tiesą, atsiprašyti, pasikalbėti. Malonu stebėti kaip vaikai ieško bendrų sprendimo būdų, pvz. „Na gerai susitariam, dabar tu pabūsi pardavėja, o paskui as…” ,,Karolina, priimam ir Kotryną vaidinti, juk jei vienai liūdna. Pagalvok, kaip tu jautiesi, kai su tavim nenori draugauti?”

Galima pastebėti, kad pasikeitė vaikų ir tėvų santykiai. Šiais laikais daugelis tėvų lekia, skuba nudirbti visus darbus, pamiršdami savo brangiausią turtą, vaiką, kuriam reikia daug šilumos, dėmesio, meilės. Nenuostabu, kad vieno berniuko vieniša mama, kuri kiekvieną rytą atvedusi sūnų į darželį paskubomis nurenkdavo ir įstumdavo į grupę, atėjusi su ašaromis akyse paklausė: ,,Ar galite man parodyti Zipį? ( nors visi tėveliai rugsėjo mėnesį susirinkimo metu buvo supažindinti su ,,Zipio draugai“ programa, išdalinti lankstinukai, rūbinėlėje, stende pakabinti vaikų pasisakymai, bei nuomonės) ,,Mano sūnus parėjęs namo pasakė: ,,Aš tau nerūpiu, mane myli tik auklėtoja ir Zipis, tu niekada neturi laiko pakalbėti su manim” aš supratau, kad aš pamiršau savo vaiką!“ Po to pokalbio mamos elgesys su vaiku pasikeitė, ji pradėjo ,,matyti ir girdėti” savo sūnų. Pradėjus daugiau bendrauti, tartis, pasikeitė ir vaiko nuotaikos, jis pasidarė linksmesnis, draugiškesnis, daugiau pasitikintis savimi. Vienos mergaitės mama taip pat džiaugėsi, kad vos tik iškilus konfliktinei situacijai su vyru, dukra tuoj pat liepdavo tėvams susėsti ir rasti bendrą sprendimo būdą: ,,Jūs ką, maži vaikai, kad jus reikia mokinti – išsiaiškinkite ir nesipykite.”

Šiemet, dirbdama su logopedinėje grupėje esančiais vaikais, galiu konstatuoti kai kuriuos pastebėjimus. Mūsų gr. ,,Varpeliai“ sąrašuose yra 10 vaikučių. Iš jų trys turi kompleksinius sutrikimus, vienas labai žymų neprigirdėjimą (su klausos aparatais), kiti – kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Zipio atvykimas į mūsų grupę vaikams padarė didelį įspūdį. Laiškanešys atnešė didelę dėžę, kurioje buvo laiškas (iš Afrikos), Zipis (molinis), skambantis varpelis, plakatai, bei kiekvienam po dovanėlę -„Zipio draugai“ kortelę. Vaikai džiūgavo ir dalinosi įspūdžiais su tėveliais. Visi kartu, puošėme namelį, išrinkome vietą, kur jis gyvens, pasigaminome Zipio pašto dėžutę. Jis tapo geru mūsų draugu. Taip prasidėjo mūsų su Zipiu draugystė. Bendri elementai, kurie naudojami kiekvienos„Zipio draugai“ valandėlės metu:

Suskambus Zipio varpeliui, visi vaikai žino, kad reikia eiti pasiimti savo kortelę ir pasikabinus ant kaklo susėsti aplink stalą. Susėdus ratu, Zipis pasisveikina su kiekvienu vaiku atskirai („Labas rytas Rėjau“ – „Labas rytas, Zipi.“) ir sudainuojama dainelė:

Jau saulytė gan aukštai -labas rytas jums vaikai,

Labas rytas, Rita- labas rytas, Zipi!

Po dainelės, Zipis nori prisiminti taisykles. Vaikai po vieną eina prie Zipio taisyklių plakato ir vardina taisykles. (skaityti, nemoka nė vienas, tačiau visi jas žino). Iki šios vietos, vaikai būna susikaupę, žino ritualo taisykles, jiems patinka susirasti savo kortelę su savo vardu, sveikintis, dainuoti dainelę, ir ypač eiti ,, perskaityti“ Zipio taisykles. Aktyvūs būna visi. Tačiau, tuomet, kai reikia pradėti kalbėti, bendrauti ir reikšti savo mintis, aktyvūs buna vos 2-3 vaikai. Ne visi prisimena ką kalbėjome praėjusios valandėlės metu, todėl trumpai bandau priminti ir tęsti naujos valandėlės temą. Vaikai įdėmiai klauso pasakojimo, tačiau matydama, kad jie nesupranta, pakartoju kai kuriuos sakinius po kelis kartus, arba paaiškinu sakinio esmę, savais žodžiais. Didelę naudą duoda plakatai, juos matydami vaikai labiau jaučia nuotaikas ir suvokia apie ką yra kalbama. Kai kurie vaikai nemoka išreikšti savo jausmų žodžiais, skurdus kalbos žodynas, ar tiesiog nepasitiki savimi, kartoja draugų pateiktus pavyzdžius arba kalba kita tema. Labiausiai vaikai nori dalyvauti vaidmeniniuose žaidimuose. Nors tik keletas vaikų bando suvaidinti situacijas patys, kiti taip pat labai noriai kelia rankas, tačiau atėję laukia auklėtojos iniciatyvos, todėl vaidiname kartu. Ypač jiems patinka vaidinimai su lėlėmis. Lėles pasigamino patys, jas labai myli, saugo. Situacijų vaidinimas jiems yra kaip atsipalaidavimo pertraukėlės. (Nors dažniausiai, vaidiname kartu, tačiau kiekvienas įsivaizduoja, kad jis pats tai daro, o tai suteikia pasitikėjimo savimi). Sunku išlaikyti daugelio vaikų dėmesį visos valandėlės metu, todėl kartais, išlaikydama valandėlės struktūrą, trumpinu užsiėmimo laiką. Pratimus, kur reikia sklaityti balsu, skaitau pati, nes nei vienas grupės vaikas nemoka skaityti.Į programos „Zipio draugai“ įgyvendinimą įtraukti ir tėvai. Jiems būna pristatytos valandėlių idėjos bei temos, išdalinti lankstinukai „Programa „Zipio draugai“. Rekomendacijos tėvams“. Skelbimų lentoje pristatau kiekvieną temą; ją papildydama vaikų mintimis, darbeliais.

Keli pastebėjimai dirbant su spec. poreikių vaikais:

· Susodinti vaikai aplink stalą savo vietose jaučiasi saugiau, mažiau blaškosi, labiau sukaupia dėmesį, artimesnis akių kontaktas, turi savo erdvę. Centre „padėtas“ Zipis, taip pat sukoncentruoja dėmesį.
· Vaikams, valandėlės metu, aiškiai nustatyti elgesio ribas, kiekvienos valandėlės pradžioje priminti programos taisykles. Vėliau šias taisykles vaikai ims naudoti ir kitų užsiėmimų metu.
· Prieš kiekvienos valandėlės veiklą, atidžiai pasiruošti temai, sistemingai papildyti ar paprastinti, lanksčiai pritaikyti savo idėjas, atsižvelgiant į savo grupės vaikų poreikius ir gebėjimus.
· Labai svarbus vaikams yra „Zipio paštas“, kadangi ne visi vaikai moka rašyti, tai su malonumu nupiešia Zipiui piešinėlius. (kai vaikai išeina namo ir Zipiui vienam pasidaro liūdna, jis skaito jų laiškelius, apžiūri piešinėlius). Tai ugdo ne tik draugiškumą, bet ir kūrybinę raišką.

Apibendrinant galima teigti, kad įgyvendinti programą „Zipio draugai“ galima ir su specialiųjų poreikių vaikais, be abejo, pedagogas turėtų būti lankstus pritaikyti savo idėjas, apgalvoti, palengvinti, padėti, pasiūlyti įvairius variantus, pateikti vaikams suprantamus pavyzdžius, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir gebėjimus. Mes su vaikais turėjome tik pusę, programos „Zipio draugai“valandėlių, tačiau galima pastebėti, jog daugelis grupės vaikų išmoko prašyti pagalbos, rasti draugų bei saugoti draugystę, atsiprašyti, padėti kitiems. Vaikai pamažu bando atpažinti savo jausmus ir kalbėti apie juos. Logopedinėje grupėje ne viską pavyksta įgyvendinti, nei paprastoje priešmokyklinėje grupėje dėl grupės savitumo, vaikų kalbos ir komunikacijos bei kompleksinių sutrikimų. Tačiau programa „Zipio draugai“ yra tikrai labai reikalinga priešmokykliniame amžiuje.

Rita Stulpinienė
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Vilniaus miesto lopšelis – darželis „Rūta“
Priešmokyklinė logopedinė grupė „Varpeliai“

Visi sėdime prie apvalaus stalo, kad geriau matytumėm ir girdėtumėm vieni kitus.
Viduryje ant staliuko, kartoninėje dėžutėje, gyvena mūsų draugas Zipis.

Zipio pašto dėžutė, jau beveik pilna piešinėlių, ir gražių žodelių, 
kuriuos vaikai rašo ir piešia kartu su auklėtoja ir tėveliais

Zipio taisyklės – ,,šventas” reikalas. Vaikai labai noriai eina į Zipio kampelį išvardinti taisykles.

Lėlytes mes pasigaminome patys iš plastmasinių šaukštelių, spalvotų servetėlių ir siūlų. Vaikams šios valandėlės patiko, jie nuoširdžiai pasakojo, kas įsikūniję jų pagamintoje lėlytėje. Vieniems tai buvo geriausias draugas, kitiems- mama, tėtis ar auklėtoja…

· Susodinti vaikai aplink stalą savo vietose jaučiasi saugiau, mažiau blaškosi, labiau sukaupia dėmesį, artimesnis akių kontaktas, turi savo erdvę. Centre „padėtas“ Zipis, taip pat sukoncentruoja dėmesį.
· Vaikams, valandėlės metu, aiškiai nustatyti elgesio ribas, kiekvienos valandėlės pradžioje priminti programos taisykles. Vėliau šias taisykles vaikai ims naudoti ir kitų užsiėmimų metu.
· Prieš kiekvienos valandėlės veiklą, atidžiai pasiruošti temai, sistemingai papildyti ar paprastinti, lanksčiai pritaikyti savo idėjas, atsižvelgiant į savo grupės vaikų poreikius ir gebėjimus.
· Labai svarbus vaikams yra „Zipio paštas“, kadangi ne visi vaikai moka rašyti, tai su malonumu nupiešia Zipiui piešinėlius. (kai vaikai išeina namo ir Zipiui vienam pasidaro liūdna, jis skaito jų laiškelius, apžiūri piešinėlius). Tai ugdo ne tik draugiškumą, bet ir kūrybinę raišką.