Pagal poreikį mes papildome interneto svetainę naujienomis apie mūsų vykdomas programas ir projektus. Šiame puslapyje Jus rasite vėliausias naujienas apie mus ir mūsų vykdomas veiklas. Vėliau ši informacija yra perkeliama į skyrelį „Archyvas“.…
2026 rugsėjis
Rugsėjis – emocinės sveikatos ir rūpinimosi vieni kitais mėnuo
Rugsėjis daugeliui vaikų yra nauja pradžia. metas. Vieniems tai – sugrįžimas į pažįstamą klasę ar grupę, draugų susitikimas ir nauji mokslo metų planai. Kitiems – pirmieji žingsniai naujoje mokykloje, klasėje ar vaikų kolektyve. Tačiau kartu su džiaugsmu ir smalsumu rugsėjis gali atnešti ir nerimą, nežinomybę, vienišumo ar nesaugumo jausmą.
Todėl naujų mokslo metų pradžioje tiek tėveliai, tiek pedagogai turėtų skirti ypatingą dėmesį ne vien mokymosi procesui, bet ir vaikų emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams. Rugsėjis turėtų tapti emocinės sveikatos ir rūpinimosi vieni kitais mėnesiu – laiku, kai mokomės pastebėti savo ir kitų jausmus, išklausyti, padėti ir kurti saugią bendruomenę. Ypač tiems vaikams, kurie atėjo į ugdymo įstaigą pirmą kartą.
Vaikas pirmiausia turi pasijusti saugus
Vaikams labai svarbu jaustis priimtiems ir saugiems. Vaikas, kuris jaučiasi saugus, lengviau mokosi, drąsiau klausia, nebijo suklysti ir lengviau užmezga santykius su kitais. Pirmosiomis mokslo metų savaitėmis reiktų daugiau dėmesio skirti ne tik mokyklos dienos rutinai, taisyklėms ir mokymosi užduotims, bet ir vaikų bendrystės kūrimui. Kartais paprastas klausimas: „Kaip šiandien jautiesi?“ gali tapti svarbia dienos dalimi.
Ne kiekvienas vaikas geba aiškiai pasakyti, kad jaučia nerimą ar liūdesį. Vienas gali tapti tylus, kitas – dirglus, trečias – pradėti dažniau pyktis ar nenorėti dalyvauti bendrose veiklose. Todėl pedagogo gebėjimas pastebėti vaiko emocinę būseną yra labai svarbus.
Mokykime vaikus atpažinti savo emocijas
Mūsų įgyvendinamose programose vaikai mokosi atpažinti emocijas, mokosi suprasti, kad emocijos nėra nei geros, nei blogos: džiaugsmas leidžia mums patirti malonumą, pyktis gali parodyti, kad kažkas mums svarbu, baimė perspėja apie galimą pavojų, o liūdesys kartais padeda sustoti, įsigilinti į situaciją ir ieškoti paramos. Tačiau vaikui neužtenka tik išgirsti emocijos pavadinimą. Jam svarbu išmokti ją atpažinti savyje ir suprasti, ką galima daryti ją jaučiant.
Būtų labai naudinga paskatinti tėvelius kasdien skirti kelias minutes su vaiku pasikalbėti kaip praėjo ši diena, nepaliekant vaiko emocijų nuošalyje. Pavyzdžiui, galima paklausti:
- Kaip šiandien jautiesi?
- Kas tave šiandien pradžiugino?
- Ar šiandien kas nors tave nuliūdino?
- Ką darai, kai supyksti?
- Kas tau padeda nusiraminti?
- Į ką gali kreiptis, kai tau sunku?
Tokie pokalbiai padeda vaikams atpažinti ir suprasti jausmus. O jei tėveliai pasidalintų ir savo išgyvenimais, tuo stiprintų tarpusavio ryšį, ugdytų vaiko empatiją.
Rūpinimasis kitu prasideda nuo paprastų dalykų
Vaikams svarbu mokytis ne tik kalbėti apie save, bet ir pastebėti kitą žmogų. Kartais užtenka paklausti draugo „Ar tau viskas gerai?“ arba pasakyti: „Jeigu nori, galiu pabūti su tavimi.“ Tokie paprasti žodžiai gali turėti didelę reikšmę.
Pedagogas ar tėveliai gali padėti vaikui suprasti, kad rūpinimasis kitu nebūtinai reiškia didelius darbus. Tai gali būti visiškai paprasti veiksmai:
- pakviesti vienišą vaiką žaisti;
- padėti tam, kuriam sunkiai sekasi;
- pasidalinti;
- išklausyti draugą;
- pasakyti gerą žodį;
- pastebėti, kad kažkas liūdi;
- atsiprašyti, jei įskaudinome;
- paklausti, ar galime padėti.
Taip ugdoma empatija – gebėjimas pastebėti ir suprasti kito žmogaus jausmus.
Pedagogas – svarbus emocinės aplinkos kūrėjas
Vaikai mokosi ne tik iš to, ką jiems sakome, bet ir iš to, ką patys matome darant suaugusiuosius. Jeigu pedagogas ar tėvai ramiai reaguoja į klaidą, vaikas mokosi, kad klysti yra normalu. Jeigu pedagogas ar tėvai atsiprašo suklydęs, vaikas mokosi prisiimti atsakomybę. Jeigu suaugusysis išklauso vaiką ir neskuba jo vertinti, vaikas mokosi išklausyti kitus.
Todėl emocinės sveikatos ugdymas prasideda nuo kasdienės aplinkos. Nereikia kiekvieną dieną organizuoti specialių užsiėmimų. Kartais daugiausia reiškia pedagogo žvilgsnis, ramus balsas, padrąsinantis žodis ar nuoširdus domėjimasis vaiko savijauta.
Rugsėjis emocinės sveikatos ir rūpinimosi vieni kitais mėnuo. Ką galima nuveikti? Rugsėjį pedagogai gali organizuoti įvairias paprastas, tačiau prasmingas veiklas.
„Mano šiandienos emocija“. Kiekvieną rytą vaikai gali pasirinkti emocijos paveikslėlį, spalvą ar simbolį, atspindintį jų savijautą. Tai padeda pedagogui geriau suprasti vaikų nuotaiką ir skatina vaikus mokytis atpažinti savo jausmus.
„Gerų žodžių diena“. Vaikai skatinami pasakyti vieni kitiems nuoširdų gerą žodį ar padėką. Svarbu, kad komplimentai būtų tikri ir konkretūs. Pavyzdžiui: „Man patiko, kad man padėjai“, „Tu gražiai paaiškinai“, „Man smagu su tavimi žaisti.“
„Pastebėk, kam reikia draugo“. Su vaikais galima aptarti, kaip pastebėti žmogų, kuris yra vienas, liūdi ar nedrįsta prisijungti prie kitų. Vaikai gali mokytis paprasto, bet svarbaus veiksmo – pakviesti kitą būti kartu.
„Man padeda nusiraminti“. Vaikai gali dalintis savo būdais, kurie padeda, kai jie supyksta, nuliūsta ar susijaudina. Vienam gali padėti gilus kvėpavimas, kitam – piešimas, pasivaikščiojimas, pokalbis ar ramus pabuvimas vienam. Taip vaikai mokosi, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo būdų pasirūpinti emocine savijauta.
Maži pokyčiai gali turėti didelę reikšmę. Emocinė sveikata nėra tik tema, apie kurią kalbame įgyvendinamos programos rėmuose, ar tam tikrą dieną, ar mėnesį. Ji kuriama kasdien – santykiuose, pokalbiuose, bendrose veiklose ir gebėjime pastebėti vienas kitą. Rugsėjis yra puikus metas padėti pamatus visiems mokslo metams. Jeigu metų pradžioje vaikai patirs, kad jų jausmai yra svarbūs, kad jie gali prašyti pagalbos ir kad klasėje ar grupėje rūpinamasi vieni kitais, ši patirtis gali lydėti juos visus metus.
Kurkime aplinką, kurioje vaikas nebijo pasakyti: „Man šiandien sunku.“
Ir žino, kad šalia atsiras žmogus, kuris paklaus: „Kuo galiu tau padėti?“
Tegul rugsėjis tampa ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir emocinės sveikatos, draugiškumo, empatijos bei rūpinimosi vieni kitais mėnesiu.
…
2026 liepa – rugpjūtis
…
…
Nuo balandžio 1 iki gegužės 31 d priimamos paraiškos dalyvauti 2026-2027 mokslo metais
programose ZIPIO DRAUGAI, OBUOLIO DRAUGAI IR ĮVEIKIAME KARTU
Dėl programos ZIPIO DRAUGAI metodinės medžiagos perkėlimo iš 2025-2026 m.m. į 2026-2027 m.m.
Programos ZIPIO DRAUGAI metodinės medžiagos vizualizacija
Dėl dalyvio mokesčio už dalyvavimą emocinių ir elgesio problemų prevencijos programose
2026 gegužis
Dalinamės informacija
|
Šiuo metu „Paramos vaikams centras“ kartu su partneriais įgyvendiname projektą „Pamatyti vaiką: sisteminio atsako į seksualinį smurtą prieš vaikus stiprinimas Lietuvoje“ (daugiau informacijos čia). Viena iš projekto veiklų – esamos situacijos analizė. Jos metu organizuojame fokusuotas diskusijų grupes ir individualius pokalbius su įvairiomis tikslinėmis grupėmis, siekdami geriau suprasti pagalbos seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms sistemą Lietuvoje. Tarp pokalbių dalyvių kviečiame ir jaunus žmones, kurie seksualinį smurtą patyrė vaikystėje ar paauglystėje, bei tėvus ar globėjus, kurių vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Kviečiame dalyvauti šiuose individualiuose pokalbiuose. Nuoroda į abu kvietimus PVC svetainėje: Kvietimas tėvams ir globėjams PVC FB: Kvietimas 19–29 m. asmenims, kurie seksualinį smurtą patyrė vaikystėje ar paauglystėje PVC FB: |
2026 balandis
Skirkite 1,2 proc. , kad vaikų veiduose dažniau švytėtų šypsena
 |
. |
Sėdėjau darželio grupėje ant grindų ir stebėjau ZIPIO DRAUGŲ valandėlę, skirtą draugystei. Auklėtoja paprašė vaikus papasakoti apie geriausią savo draugą. Dauguma berniukų pasakojo apie kokį nors konkretų vaiką. Keletas mergaičių svajojo apie nuostabų, vaizduotės sukurtą draugą. Vienas berniukas pasakė, kad jo geriausias draugas yra šuo. Viena mergaitė pravirko ir prisipažino, kad ji neturi geriausio draugo, o kita papasakojo, kad jos geriausia draugė yra lėlytė, su kuria pasišneka, kai pasidaro liūdna. Kai kurie vaikai ėmė iš jos juoktis, tačiau tada auklėtoja jiems paaiškino, kaip svarbu turėti su kuo pasikalbėti, kai esi liūdnas. |
|
Tuomet ji paskleidė ant grindų pluoštą iš žurnalų iškirptų paveikslėlių. Juose buvo žmonės: stori, ploni, seni, jauni, liūdni ir linksmi. Ji paprašė vaikus iš tų žmonių pasirinkti sau draugą. Pirmoji mergaitė pasirinko jauną manekeną, nes jis atrodė juokingas. Berniukas pasirinko besišypsantį vyrą, nes šis atrodė laimingas. Pamažu kalba nukrypo kitur, nes auklėtoja paklausė, ar besišypsantis visada yra linksmas, ir kodėl liūdni žmonės yra liūdni. Patys to nepastebėdami, vaikai mokėsi svarbių dalykų apie draugystę, poreikį kalbėtis bei išklausyti ir apie tai, kad išorė gali būti apgaulinga. Po valandėlės auklėtoja pasakė: ,,Kaip gaila, kad ZIPIO nebuvo, kai buvau jų amžiaus“. |
||
Skirkite 1,2 proc. nuo Jūsų GPM programoms „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“. Šios programos ugdo 6 -11 metų amžiaus vaikų elgesio ir emocinių problemų įveikimo gebėjimus ir yra vykdomos ugdymo įstaigose nuo 2000-ųjų metų.
Jums tai nieko nekainuoja papildomai, tačiau konkrečiam vaikui gali reikšti labai daug. Investicija į tokias programas – tai investicija į brandžią, empatišką ir atsakingą ateities visuomenę. Vaikų emociniai gebėjimai tiesiogiai lemia vaikų psichikos sveikatą, mokymosi rezultatus ir socialinę sėkmę. Ankstyvas emocinio intelekto stiprinimas mažina patyčias, gerina konfliktų sprendimo įgūdžius ir padeda vaikams kurti sveikus santykius.
Skirkite mums 1,2 proc. paramą ir mes ją investuosime siekdami, kad programoms „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“ pasiektų atokiausią Lietuvos mokyklą ir nepaliktų nuošalyje nei vieno vaiko.
Kaip užpildyti prašymą paskirti 1,2 proc.
…
2026 kovas
Kviečiame tradiciškai kovo mėnesį skirti daugiau dėmesio patyčių problemai tarp vaikų.
Kvietėme jus kasmet nuo 2004 metų kovo mėnesį skirti ypatingą dėmesį patyčių reiškiniui vaikų tarpe ugdymo įstaigose. Kampanijos BE PATYČIŲ iniciatorius „Vaikų linija“ 2022 metais ją sustabdė.
Tačiau mes, būdami pastovūs ir aktyvūs „Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ partneriai ir dalyviai, kviečiame ugdymo įstaigas ir visus pedagogus neapleisti šios skaudžios temos niekada, siekti, kad skaudus patyčių reiškinys mūsų visų gyvenimuose mažėtų ir išnyktų.
Informacinį laišką skaitykite čia
Rekomenduojamos veiklos 2026 BE PATYČIŲ
 |
. |  |
. |  |
2026 vasaris
„Aš esu svarbus“: kaip stiprinti ikimokyklinio ugdymo pedagogo savivertę
Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai vadinami „nematomais herojais“. Jų darbas reikalauja didžiulės kantrybės, kūrybiškumo, emocinio jautrumo ir profesinės kompetencijos. Vis dėlto visuomenėje šis darbas neretai nuvertinamas, o patys pedagogai kartais ima abejoti savo svarba ir verte.
Keli paprasti patarimai, kaip atkurti ir stiprinti savivertę šiame ypatingame, bet sudėtingame kelyje.
-
Svarbu pripažinti savo profesijos reikšmę
Pirmasis žingsnis į stipresnę savivertę – suvokti, kokią didžiulę įtaką darote vaikų gyvenimui. Jūs ne tik prižiūrite vaikus – jūs formuojate jų pasaulėžiūrą, socialinius įgūdžius, emocinį saugumą ir smalsumą mokytis. Kiekviena šypsena, padrąsinantis žodis ar kantrus paaiškinimas palieka pėdsaką vaiko ateityje.
Naudinga kartais savęs paklausti: „Ką gero šiandien daviau vaikams?“ ir užrašyti bent vieną dalyką dienoraštyje ar užrašuose – tai padeda pamatyti savo darbo prasmę.
- Leisti sau būti netobulam
Pedagogai dažnai kelia sau labai aukštus reikalavimus: būti kantriems, kūrybingiems, empatiškiems, organizuotiems ir būti dešimtyje vaidmenų vienu metu. Tačiau svarbu prisiminti – kaip nėra tobulų tėvų, mamų, …, taip nėra ir tobulų pedagogų. Klysti yra žmogiška.
Savivertė auga, kai išmokstame sau pasakyti: „Padariau geriausia, ką galėjau šiandien.“ Nereikia lygintis su kitais ar su savo vaizduotėje susikurtu idealaus pedagogo portretu, o reikia priimti save tokį, koks esi.
-
Ieškoti palaikymo ir bendrystės
Darbas darželyje gali būti emociškai alinantis, ypač jei jautiesi vienas su savo iššūkiais. Todėl labai svarbi kolegų parama. Dalijimasis patirtimi, bendros refleksijos, net paprastas pasikalbėjimas per kavos pertraukėlę gali tapti stipriu resursu.
Mentorystė, profesinės bendruomenės ar supervizijos taip pat gali padėti pamatyti savo stiprybes ir gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.
- Rūpintis savimi be kaltės jausmo
Savivertė neatsiejama nuo rūpinimosi savimi. Pavargęs, perdegęs pedagogas sunkiau jaučia džiaugsmą darbe ir dažniau abejoja savimi. Poilsis, hobi, fizinis aktyvumas, laikas sau – tai ne prabanga, o būtinybė.
Svarbu prisiminti: rūpindamiesi savimi, jūs tampate geresniu pedagogu vaikams.
-
Švęsti mažas pergales
Kartais didžiausi pasiekimai slypi mažose akimirkose: vaikas, kuris pagaliau išdrįso kalbėti; vaikų konfliktas, išspręstas taikiai; akivaizdūs empatijos daigai vaikų elgsenoje – tai jūsų kasdienio darbo rezultatai. Pastebėkite ir įvertinkite šias akimirkas. Pasidžiaukite vaikais ir savimi.
Galite su kolegomis sukurti „sėkmių sieną“ ar savaitės refleksiją, kur kiekvienas pasidalintų bent vienu teigiamu įvykiu.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbas yra neįkainojamas. Jūs kuriate pagrindą vaikų ateičiai. Stipri savivertė padeda ne tik jaustis geriau pačiam, bet ir kurti šiltą, saugią ir įkvepiančią aplinką vaikams.
Prisiminkite: jūs esate svarbūs, reikalingi ir vertingi.
2026 sausis
Pristatome programos ZD SUP turintiems vaikams poveikio tyrimą.
Partnership for Children pranešimas spaudai 2024 12 05
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad programa „Zipio draugai“ buvo paminėta neseniai paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinių geriausių vaikų psichinės sveikatos skatinimo praktikos apžvalgoje. Šia informacija su mumis pasidalino programos kūrėjai Partnership for Children (PFC). Šis tarptautinis pripažinimas patvirtina programos „Zipio draugai“ svarbą pasauliniu mastu ir mūsų visų, įgyvendinančių programą plačiai pasaulyje, atliekamo darbo svarbą.
Daugiau informacijos rasite čia
| … | ||
… |
 |
…
|
..
|
Visiems mūsų programų dalyvaimas – buvusiems, esamiems ir būsimiems – norime pranešti džiugią naujieną! Mūsų programos – „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“ – akredituotos 5 metams. Tai didelis visų mūsų darbo įvertinimas. Taip pat tai žinia Lietuvos ugdymo įstaigoms, kad galima drąsiai įgyvendinti visas mūsų programas, nes jos ataitinka ŠMSM nustatytus kriterijus. Vadovaujantis 2024 metų kovo 19 dienos ŠMSM ministro Gintauto Jakšto įsakymu nr. 317 nuo 2024 metų rugsėjo 1-os dienos ugdymo įstaigose gali būti įgyvendinamos tik tos prevencinės programos, kurios yra „įvertintos pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Prevencinių programų kriterijų ir atitikties jiems vertinimo tvarkos aprašą“. Iš viso šiai dienai tokių Lietuvoje yra 9: „Vaiko emocijų išraiškos kontrolės“ (VEIK), „Antras žingsnis“, keturios „Lions Quest“ programos ir mūsų programos „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“. |
 |
 |
.
…
|
Vaikų socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus ugdančias programas „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“ įgyvendinanti nevyriausybinė organizacija VAIKO LABUI pažymi 20-tus veiklos metus. Visose Lietuvos savivaldybėse mūsų įgyvendinamose programose yra dalyvavę virš 384 tūkstančių vaikų. Šias programas taikyti paruošti beveik 11 tūkstančių pedagogų. Džiaugiamės ir dėkojame visiems kartu su mumis ėjusiems šį netrumpą kelią – programas į vaikų klases atnešantiems pedagogams; psichologams, paruošiantiems pedagogus įgyvendinti programas; visiems mūsų draugams, palaikytojams ir rėmėjams; ištikimiems ir lojaliems buvusiems ir esamiems ekspertams, konsultantams ir administracijos darbuotojams. O ypač prekybos tinklui IKI, remiančiame programos „Zipio draugai“ įgyvendinimą jau 16 metų. |
||
|
Prezentacija „Zipio kelias Lietuvoje. 2000-2020“ Pristatome jums straipsnį, nušviečiantį programos kelią Lietuvoje jos ekspertų akimis. |
||
 |
 |
 |
 |
|
…
|
 |
 |
……. |
..
| Turime svarų padrąsinimą – kiekvienas programas „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ įgyvendinantis pedagogas ir ugdymo įstaiga gali didžiuotis ir drąsiai teigti, kad jie, ugdydami vaikų socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus, naudojasi patikimomis praktikomis, kurias pripažįsta ir rekomenduoja tokios tarptautinės organizacijos kaip Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), Europos komisija (European Commission for Good Practices in Mental Health and Wellbeing), EPIC (European Platform for Investing in Children) ir kitos. Kurios yra visapusiškai nepriklausomai tirtos ir vertintos. |
| … |
| Pristatome vėliausių programų „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ vertinimų Lietuvoje ir užsienyje vertinimų santraukas. Čia taip pat rasite nuorodas į tarptautines organizacijas, pripažinusias teigiamą programų poveikį vaiko socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų raidai. |
 |
 |
 |
 |
    |